- prakurtis
- prakurtìs sf. (3b) 1. Srv prasikūrimas, prasigyvenimas: Prakurčiai reikia pinigų kur gaut Rm. Karvę turėt mieste gera prakurtìs Rm. Kokia čia man prakurtis iš to darbo! Kpr. Vaikam prapultis, o man prakurtìs (sako našlys, imdamas antrą žmoną su didele pasoga) Pc. ^ Vyras – prakurtis, merga – prapultis Bsg. Ožka pirma prakurtis, antra – prapultis LTR(Rm). 2. NdŽ namo įkūrimas, įkurtuvės.
Dictionary of the Lithuanian Language.